Atėjo metas parašyti apie oro sąlygas Bergene. Nors iš tikro nėra čia ko labai daug apie jas rašyti. Per 50 dienų stebėjimo galiu reziumuoti: šalta ir šlapia. Arba 2Š. Šitas 2Š pasiglemžė visus mano nervus. Kur beeitum, ką bedarytum, visada turi būt pasiruošęs „gaut lietaus“. Vietiniai net ir centre dažniausiai vaikšto su didžiuliais guminiais batais (pvz. H&M naujausia kolekcija siūlo ilgus guminius botus), o suvenyrų parduotuvėse lietpaltis yra populiariausia prekė.
Ryte tik pravėręs akį iš karto žinau, koks bus oras: jei per langą nesimato nieko, išskyrus tą tirštą pieną (kaip aš jį vadinu) tai visą dieną lis, jei matosi daugiau spalvų, yra šansų, kad gal ir kokia saulė bus išlindus, bet pastarasis variantas retai pasitaiko.
Vis dėlto atrodo, kad ši vasara ir norvegam neįprastai šalta ir šlapia: tokios dar nebuvo nuo 1964 metų. No wonder. Kur tai matyta, kad visą vasaros mėnesį lytų, o termometro stulpelis nepakiltų virš 16-17 laipsnių ribos? „Geràs“ liepos dienas (kai nelijo ir buvo bent 20 laipsnių šilumos) galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti.
Šią savaitę eilinis Atlanto ciklonas atnešė ne tik lietų, bet ir gūsingą vėją bei 13 (taip, 13) laipsnių šilumos orą. Kaimynė norvegė juokaudama pradėjo guostis apie atėjusią žiemą, o lenkai skėsčiodami rankom garsiai šaukia Oddo žmonai: „Sodoma i Gomora, Sodoma i Gomora“. Šio vaizdaus palyginimo lenkai turbūt dažnai nenaudoja, bet Oddo žmona vis tiek atrodo nesupratusi, kuo čia ta „Sodoma i Gomora“ dėta.
Jop, dirbti lauke dabar menkas malonumas. Tenka apsisiausti lietpaltį, užsimesti kapišoną ir apsiauti guminius batus. Tada giliai giliai paslėpti kantrybę ir tiesiog dirbti, nekreipiant dėmesio į lietų. Nes čia lyja ne valandom, ne dienom ir net ne savaitėm. Bergene lyja mėnesiais. Na, bent jau žolė visada žalia.
Reta valandžiukė, kai nelyja. Per lietų iš šio taško dažniausiai nesimato kito kranto – tik pienas, tirštas pienas.
